Klimato kaita: didžiausia Europos ateities grėsmė sveikatai!

Klimato kaita: didžiausia Europos ateities grėsmė sveikatai!

Kylant temperatūrai ir didėjant ekstremalių oro reiškinių skaičiui, vienas dalykas tampa vis aiškesnis: klimato kaita yra ne tik ekologinė rizika, bet ir didelė rizika sveikatai. PSO teigimu, ypač smarkiai nukentėjo Europos regionas. Neseniai paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad šis regionas šyla greičiausiai pasaulyje ir jame įvyksta trečdalis visų su karščiu susijusių mirčių pasaulyje. Nerimą kelia ir tai, kad maždaug dešimčiai procentų Europos miestų gyventojų gresia potvyniai. Šie iššūkiai labai padidina pavojų ypač pažeidžiamoms gyventojų grupėms. [Verlagshaus Jaumann](https://www.verlagshaus-jaumann.de/content.klimawandel-und-gesundheit-gesundheitsrisk-klimawandel-who-gremium-soll-hilfe-bieten.08e56334-5ce6-4baa-80ec-0e426fc.9, bet ne tik pabrėžiama8, html) oro tarša ir besikeičiančios ekosistemos turi įtakos žmonių sveikatai.

Kaip konkrečiai tai tvarkoma Vokietijoje? Pagal tai Federalinė aplinkos agentūra Klimato kaita vis dažniau vertinama kaip rimta grėsmė gyventojų sveikatai. Prognozės rodo, kad artimiausiu metu galima tikėtis didelių pavojų sveikatai. Nereikėtų nuvertinti tiesioginio poveikio, pvz., didėjančių ekstremalių oro reiškinių, tokių kaip karštis, audros ir potvyniai. Psichologinės pasekmės, tokios kaip stresas ir nerimas, taip pat yra problemų sąraše. Prieiga prie sveiko maisto ir saugaus geriamojo vandens mažėja, o tai dar labiau pablogina situaciją.

PSO ir kitų ekspertų vaidmuo

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) klimato kaitą vadina didžiausia grėsme žmonijos sveikatai ir ne be reikalo. Vokietijoje Roberto Kocho institutas (RKI) jau ėmėsi priemonių veiksmingai įveikti iššūkius. Sukurta tarpžinybinė klimato kaitos ir sveikatos darbo grupė, kuri daugiausia dėmesio skirs mokslinei analizei ir strateginiams veiksmams šioje srityje. Karščio sveikatos iššūkiai buvo nukreipti dėl jo poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai ir gali prisidėti prie padidėjusio sergamumo ir mirtingumo. Ypatingą pavojų kelia vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys ir anksčiau sirgę žmonės. RKI taip pat nagrinėja socialinius sveikatą lemiančius veiksnius, kuriuos sutrikdo klimato kaita.

Buvusi Islandijos ministrė pirmininkė Katrín Jakobsdóttir, pirmininkaujanti PSO grupei, pakartoja nerimą keliančias tendencijas. Ji atkreipia dėmesį, kad į šiuos pavojus sveikatai būtina reaguoti apgalvotai. Kartu su ekspertais, tokiais kaip buvęs federalinis sveikatos ministras Karlas Lauterbachas, organizacija siekia vykdyti įrodymais pagrįstą politiką, apimančią ir naujausią informaciją, ir padedančią susidoroti su besikeičiančiomis aplinkos sąlygomis. Pasak Jakobsdóttir, mūsų požiūris į kylančią temperatūrą ir oro taršą turi būti persvarstytas, kad būtų užtikrinta visų sveikata.

Išvada ir perspektyva

Laikas bėga. Klimato kaita tebėra vienas didžiausių šių dienų iššūkių, turinčių didžiulį poveikį ne tik aplinkai, bet ir mūsų sveikatai. PSO, RKI ir kitų sveikatos organizacijų iniciatyvos rodo, kad pirmieji žingsniai žengiami, tačiau būtinas tolesnis įsipareigojimas. Vienas dalykas aiškus: kai kalbama apie klimato kaitos pasekmes, pavojus sveikatai yra tik ledkalnio viršūnė.