Jaunimas kalba atvirai: Privalomoji karo tarnyba – prakeiksmas ar palaima?

Jaunimas kalba atvirai: Privalomoji karo tarnyba – prakeiksmas ar palaima?

Penktadienį, spalio 31 d., Bundestago narys Matthias Gastel iš Žaliųjų partijos kviečia visus jaunus žmones į įdomią jaunimo konsultaciją kavinėje „Scholderbeck“, esančioje Kirchheim unter Teck. Nuo 14.30 val. jis su dalyviais įsitrauks į svarbią diskusiją apie galimą privalomosios karo tarnybos grąžinimą ir privalomųjų metų jaunimui idėją. Šiame kontekste Gastelį ypač domina jaunimo nuomonė, nes gruodžio mėnesį Bundestage gali būti priimti ryžtingi sprendimai saugumo ir gynybos klausimais, kurie gali turėti toli siekiančių pasekmių. Ji taip pat atvira kitiems jaunų žmonių rūpesčiams.

Diskusijas apie privalomąją karo tarnybą vėl pakurstė dabartinė tarptautinė politinė situacija. Nuo tada, kai 2011 m. buvo sustabdyta privalomoji karo tarnyba, jaunimas Vokietijoje susidūrė su įvairiomis pasirinkimo galimybėmis – ar tai būtų mokymai, savanorių tarnyba, studijos ar kelionės. Aplinkybę, kurią pripažįsta ir gynybos ministras Borisas Pistorius (SPD), planuojantis dalinį grįžimą į privalomąją karo tarnybą, ypač jei neužtenka savanoriškų registracijų. Bundesverui šiuo metu reikia apie 60 000 papildomų karių, kad galėtų nuolat atnaujinti savo personalą.

Balsai iš jaunimo

Tačiau kaip šiuo klausimu jaučiasi patys jaunuoliai? Remiantis naujausia ZDF Politbarometro apklausa, 45% vokiečių palaiko grįžimą prie privalomosios karo tarnybos, o 35% tam nepritaria. Įdomu tai, kad ypač skeptiškai karinę tarnybą vertina jaunimas nuo 18 iki 34 metų. Daugiau nei pusė jį atmeta ir dažnai jaučiasi nepakankamai įtraukti į diskusijas. Pavyzdžiui, studentė Lona išsako nuomonę, kad šiuose svarstymuose nepakankamai atsižvelgiama į jos kartos poreikius. Ji siūlo turėti galimybę rinktis tarp karinės tarnybos ir visuomeninės tarnybos, kurios, jos manymu, būtų labiau savalaikės.

Kita vertus, pasigirsta ir tokių balsų, kaip studentė Loreena, kuri domisi karjera Bundesvere, bet tuo pat metu nerimauja dėl galimų dislokacijų. Kita vertus, Rimonas, siekiantis mokytis automobilių pardavėjo, mato būtinybę ruoštis galimam karui.

Mąstymo būdai ateičiai

Badeno-Viurtembergo ministras pirmininkas Winfriedas Kretschmannas pabrėžia perginklavimo planų Vokietijoje ir Europoje aktualumą. Tuo pat metu jaunimo tyrinėtojas Simonas Schnetzeris pripažįsta, kad jaunimas vis labiau priima Bundesverą. Tačiau klausimas, ar karinė tarnyba prasminga, tebėra aktuali tema. Siekiant išsaugoti galimybę sugrįžti į privalomąją karo tarnybą, Bundestage tektų nustatyti įtampos ar gynybos atvejį, dėl kurio reikėjo pakeisti pagrindinį įstatymą, siekiant įvesti privalomąją karo tarnybą moterims.

Apibendrinant galima teigti, kad būsimi sprendimai dėl karinės tarnybos ir karinio buvimo yra pagrįsti ne tik politinėmis sąlygomis, bet ir labai priklauso nuo jaunų žmonių nuomonės bei poreikių. Visi norintys išsakyti savo nuomonę turės galimybę spalio 31 d. pasikeisti idėjomis su Matthias Gastel ir kitais bendraminčiais ir galbūt paveikti šios svarbios diskusijos kryptį.