Diskusijos apie migracijos politiką: daugelis ragina pakeisti kursą Vokietijoje!

Diskusijos apie migracijos politiką: daugelis ragina pakeisti kursą Vokietijoje!

Kalbant apie migracijos temą, Vokietijoje viskas klostosi gerai. Nuo tada, kai vyriausybę perėmė kanclerio Friedricho Merzo (CDU) vadovaujama juodai raudona koalicija, pasienyje buvo nustatyta griežta kontrolė, dėl kurios atmetami. Pasirodo, šiomis griežtomis taisyklėmis siekiama efektyviai sustabdyti nelegalią migraciją. Tačiau Meike Olszak iš Badeno-Viurtembergo pabėgėlių tarybos išreiškia susirūpinimą, kad gyventojų nuotaikos pastebimai pasikeitė ir kad pabėgimas ir migracija vis dažniau aptarinėjami neigiamuose kontekstuose. Asmens orumas dažnai nustumiamas į antrą planą, o tai kelia nerimą daugeliui pabėgėlių, kurie baiminasi prarasti savo apsaugos statusą Vokietijoje, kaip SWR

Viešoje diskusijoje apie prieglobsčio suteikimo procedūrų spartinimą ir deportacijų supaprastinimą akivaizdu, kad federalinė vyriausybė eina aiškiu kursu: prieglobsčio prašymai turėtų būti nagrinėjami greičiau ir daugeliu atvejų atmetami. „Saugių kilmės šalių“ įstatymo projektas jau buvo priimtas be valstybių sutikimo ir dabar jam tereikia priimti Bundestagą ir Bundesratą. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Indija ir Tunisas, netrukus galėtų būti laikomos saugiomis kilmės šalimis, todėl jos įtrauktos į koalicijos susitarimą. Tačiau tai nevyksta be kritikos, nes „Amnesty International“ atkreipia dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus šiose šalyse. Taip pat karštai diskutuojama administracinė praktika grąžinti pabėgėlius prie Vokietijos sienų, juolab kad administracinis teismas tai jau pripažino neteisėtu. Tagesschau.

Prieglobsčio prašymų kūrimas

Skaičiai pasako daugiau nei tūkstantis žodžių: 2024 m. iš viso buvo pateikta apie 251 000 prieglobsčio prašymų, o tai reiškia, kad, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 29 proc. Ypač į akis krenta tai, kad nuo 2025 m. sausio iki balandžio pirminių prašymų suteikti prieglobstį skaičius sumažėjo 46,2 procento. Šiuos mažėjančius skaičius intensyviai diskutuoja ne tik politikai, bet ir gyventojai. Didelį susirūpinimą kelia priėmimo patalpų perkrovimas, o savivaldybės formaliai prašo paramos, kaip rodo tyrimai.

Žinoma, prie poslinkio į dešinę prisidėjo ir politinis klimatas. AfD per paskutinius žemių rinkimus Tiuringijoje ir Saksonijoje sugebėjo surinkti daugiau nei 30 procentų balsų, o 2025 m. federaliniuose rinkimuose – 20,8 procento. 2024 metų rugsėjo mėnesio apklausos rodo, kad 77 procentai gyventojų reikalauja esminių migracijos politikos pokyčių. Tik 32 procentai mano, kad federalinė vyriausybė iš tikrųjų gali repatrijuoti daugiau atmestų prieglobsčio prašytojų.

Reakcijos į migracijos politiką

Reakcijos šioje politinėje scenoje yra įvairios. Nors valstybės sekretorius Siegfriedas Lorekas ragina ieškoti europinių sprendimų, tokios organizacijos kaip „Pro Asyl“ jaučiasi skatinamos atmetimo prie Vokietijos sienų praktikos, kurią jie apibūdina kaip „akivaizdų įstatymo pažeidimą“. Olszakas iš Pabėgėlių tarybos yra sugniuždytas dėl griežto kurso, skelbiamo daugelyje pranešimų. Visuomenės poslinkis į dešinę reiškia, kad vis daugiau žmonių, kurie anksčiau buvo gana neutralūs politikos atžvilgiu, nori tapti aktyviais. Reikalaujama sugrąžinti dėmesį į individo orumą ir pakeisti diskursą.

Jei pažiūrėtume į visuomenę, akivaizdu, kad migracija yra viena iš svarbiausių problemų Vokietijoje ir Europoje ir vargu ar kas gali ją ignoruoti. Žmonės ne tik patiria migracijos diskurso padarinius, bet ir su integracija kylančius iššūkius. Išeitis galėtų būti bendroje Europos prieglobsčio sistemoje, kuriai pritaria dauguma vokiečių.